Naujo kalendoriaus sutiktuvės

Zigmas TAMAKAUSKAS, LS Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas, Švietimo komiteto pirmininkas, Kaunas

2013 m. spalio 13 d.  Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios parapijos konferencijų salė vos sutalpino čia susirinkusius parapijiečius. Daug kas rankose laikė baltų žiedų puokštes, skirtas 2014 metų kalendoriaus „Šventasis popiežius Lietuvoje“ autoriui – garbingajam Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui.

Daug kas iš parapijiečių šį vyskupą jau pažysta nuo to laiko, kai jis, būdamas dar paprastu, bet visada geraširdžiu ir dėmesingu kunigu trejetą metų klebonavo tuo pačiu vardu vadinamojoje Mažojoje bažnytėlėje, aktyviai rūpindamasis Didžiosios bažnyčios atstatymo darbais. Rūpinosi ne tik materialios, bet ir gyvosios Bažnyčios statybos reikalais – žmonių sielovadiniu gyvenimu. Kaip šiandien šiauliečiai savo vyskupą vadina „geruoju mūsų vyskupėliu“, taip kauniečiai jį vadino „geruoju kunigėliu“, kuris visada su atidumu ir meile išklausydavo kiekvieną į jį besikreipiantį žmogų, išklausydavo savo širdies šviesa. Man su kunigu E. Bartuliu teko susipažinti jam vikaraujant Kauno arkikatedroje bazilikoje 1979 metų vasarą. Esu liudininkas tų buvusių jaunų žmonių pokalbių, kurie dar tuomet – siaučiant sovietinio ateizmo vėjams – šiame kunige pajusdavo gerojo Ganytojo ranką, sklindančią nenugalimo gyvojo Tikėjimo Šviesa. Ši Šviesa ne kartą akino tuometinę sovietinę partokratiją. Kunigas Eugenijus Bartulis iš Kauno buvo iškeltas į Ukmergės rajono nedidutę Deltuvos parapiją. Čia jis pasižymėjo ir dideliu fiziniu darbštumu savo rankomis gražindamas Švč. Trejybės bažnyčios jau gerokai apšiurusius altorius. Prisimenu, kaip džiaugsmingai jis sutiko netikėtai į bažnyčią atėjusį mūsų jaunimo būrį pats dar būdamas ant pastolių, apsitaškęs darbinius drabužius kvepiančiais dažais. Čia vėl pajutome jo skleidžiamą Šviesą, net gal stipresnę. Grįžome prisilietę ne tik prie Deltuvos istorijos puslapių, bet kai kas – ir paliesti ryškesnės Tikėjimo Šviesos, raginančios daugiau pabendrauti ir su katakombine Bažnyčia, ir su slapstoma Lietuvos istorija. Kunigą Eugenijų kai kas dar vadino „džiaugsmo žmogumi“. Jis labai išrgyvendavo dėl žmonių, praradusių džiaugsmo Šaltinį. Jau būdmas vyskupu viename kalėdiniame sveikinime pabrėžė: Šiuolaikinis žmogus nejaučia gyvenimo džiaugsmo dėl to, kad Dievas jam yra miręs. Niekas žemėje jam negali atstoti mirusio dangaus Tėvo meilės ir gerumo, nes visi žemiškieji stabai greit atsibosta.

Kunigo E. Bartulio gyvenimo kelias iki vyskupo sosto, gavus 1976 metais kunigo šventimus, vinguriavo per Kelmę, Radviliškį, Kauną, Deltuvą ir vėl Kauną… Paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, jam teko eiti atsakingas Kauno arkivyskupijos kurijos kanclerio, Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dėstytojo, dvasios tėvo, o vėliau – ir rektoriaus pareigas.

1997 metų gegužės mėn. popiežius Jonas Paulius II kunigą E. Bartulį paskyrė naujai įsteigtos Šiaulių vyskupijos vyskupu. Jį birželio 29 d. vyskupu konsekravo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Savo vyskupą džiaugsmingai sveikindami pasitiko Šiaulių miesto tikintieji, kurie netrukus galėjo pasidžiaugti ir jo naujų darbų vaisiais. Vyskupo E. Bartulio iniciatyva atnaujinta pati Šiaulių katedra, įkurti Šeimos, Jaunimo ir Katechetikos centrai, globojamas Kryžių kalnas – kasmet jame iškilmingai aukojamos šv. Mišios, vyksta atlaidai. Rengiami pačio vyskupo vadovaujami piligriminiai žygiai pėsčiomis su giesme ir malda į Kryžių kalną, iš Šiaulių į Tytuvėnus ir Šiluvą. Jau dvyliktą kartą surengta Šiaulių vyskupijos šeimų šventė. Į ją suvažiuoja keli tūkstančiai tikinčiųjų, joje gaudami didelį dvasinį pakylėjimą. Šioje šeimų šventėje, kreipdamasis į susirinkusius gražia lietuvių kalba, visada aktyviai dalyvauja ir popiežiaus apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Luigi Bonazzi.

Vyskupas Eugenijus Bartulis išrinktas ir Lietuvos Vyskupų Konferencijos nuolatinės tarybos nariu, ilgą laiką buvo Lietuvos kariuomenės ordinaru. Jis su Šiaulių universitetu sudarė labai reikšmingą bendradarbiavimo sutartį įteisinant jame kapeliono pareigybę ir naują studijų programą dėstant meninį ugdymą bei tikybą. Šiaulių miesto savivaldybės taryba, įvertindama vyskupo nuopelnus, 2007 metais jam suteikė Šiaulių miesto Garbės piliečio vardą.

Vyskupas E. Bartulis daug ką pakerėja savo nuoširdžia jaunatviška šypsena, labai mėgsta sportą, kalnų aukštumas, keliones, fotografijos meną, turi skaidrų muzikinį balsą. Man pačiam prieš kurį laiką teko dalyvauti jo vadovaujamoje Lietuvos delegacijos grupėje – tarptautiniame piligriminiame žygyje, keliaujant iš Paryžiaus Dievo Motinos katedros į Šatro miestą. Reikėjo per tris dienas pėsčiomis įveikti nelengvą 110 km atstumą. Džiaugėmės, kad kelionės metu tarp kitų valstybių vėliavų plazdėjo ir mūsų Trispalvė, teikdama patriotinio pasididžiavimo jausmą. Kelionėje nuovargį sklaidė ir įvairiomis kalbomis giedamos Švč. Mergelės Marijos garbei giesmės bei malda. Mūsų piligriminės kelionės tikslas ir buvo ne tik pamatyti XIII amžiaus gotikinę Katedrą, bet maldingai pažvelgti į bene svarbiausią Vakarų Europoje saugomą relikviją – Švč. Mergelės Marijos apdarą – raštuotą maršką, kuria ji buvo apsigaubusi, kai gimė Kristus. Ši marška stebuklingai išliko, kai XII amžiaus pabaigoje ugnis sunaikino pirminę bažnyčią. Karalius Liudvikas IX Šatrą paskelbė kelionės pas Šventąją Mergelę vieta. Bažnyčios languose ir skulptūrose yra daugiau nei 180 Marijos atvaizdų. Trys didžiulės navos išdekoruotos žmogaus dydžio ankstesnių valdovų ir šventųjų statulomis. Čia pirmą kartą aukšti kontraforsai buvo panaudoti atramai. Sienų plokštės dekoruotos vitražinio stiklo langais. Iš jų sklindantys šviesos spinduliai vadinami Kristaus šviesa.

Kalendoriaus „Šventasis popiežius Lietuvoje“ sutiktuvių vakaronė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje prasidėjo šv. Mišiomis. Jas aukojo pats kalendoriaus autorius vyskupas Eugenijus Bartulis. Po Mišių Konferencijų salėje žinoma aktorė Doloresa Kazragytė raiškiai paskaičiusi popiežiaus Jono Pauliaus II raštų ištraukas, pristatė jau aštuntąjį vyskupo kalendorių. Prisimintina, kad pirmasis jo kalendorius, išleistas 2007 m., vadinosi „Kryžiai Europos kalnuose“, o dar anksčiau – 2000 metais buvo išleistas jo nuotraukų albumas „Kryžių kalnas“. 2014 metų išleistas kalendorius, žymintis 1993 metais lankiusio Lietuvą Jono Pauliaus II žingsnius, kaip teigė pats kalendoriaus autorius, skirtas 2014 metais balandžio 27 dieną per Atvelykį įvyksiančiam popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbimo šventuoju įprasminimui. Kalbėjęs naujojo kalendoriaus autorius vyskupas E. Bartulis pasidžiaugė gausiai susirinkusiais žmonėmis, peržvelgė kalendoriaus lapuose fiksuotas Jono Pauliaus II atminimo nuotraukas, prisimindamas jų kūrimo istoriją, popiežiaus kalbas, pasakytas jo lankymosi metu Lietuvoje, primindamas jo būsimą vainikavimą šventojo vainiku.

Kalendoriaus „Šventasis popiežius Lietuvoje“ viršelį puošia labai prasminga nuotrauka, vaizduojanti Kryžių kalną, besimeldžiantį popiežių Joną Paulių II ir jo atsiųstą simbolinę dovaną, pritaikytą vietovės turiniui – Nukryžiuotąjį Kristų. Antrame viršelio puslapyje pateikta pal. Jono Pauliaus II litanija, jo malda Šventajai Dvasiai ir malda pal. Jonui Pauliui II. Toliau seka pačio kalendoriaus autoriaus Šiaulių vyskupo visiems skirtas palaiminimas 2014 metų kelionėje. Sausio mėnesio puslapyje matome besišypsantį gerumu Jono Pauliaus II veidą, įamžintą Vilniaus arkikatedros atminimo lentoje. Šioje Arkikatedroje jis savo kalbą skyręs kunigams, vienuoliams, vienuolėms ir klierikams, pabrėžė, kad šioje šventovėje plaka lietuvių tautos širdis, kad čia rūpestingai saugomi Lietuvos globėjo šventojo Kazimiero palaikai, prisiminė Palaimintąjį Jurgį Matulaitį, tremtinį arkivyskupą Julijoną Steponavičių, kankinį arkivyskupą Mečislovą Reinį. Šie jo pasakyti žodžiai lyg patvirtina pačios Arkikatedros neliečiamą lietuviškumą, joje lietuvių tautos dvasinės širdies plakimą.

Vasario mėnesio puslapyje pateikta nufotografuota Jono Pauliaus II atminimo lenta Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčioje. Čia prisimintina Šventojo Tėvo kalba Lietuvos lenkams, kurioje jis juos įvardijo kaip lenkų kilmės lietuvius, primindamas vieną tikėjimą, siekimą santarvės ir tarpusavio supratimo bei meilės. Toks kreipimąsis, kaip prisimename net pačioje Lenkijoje sukėlė nepasitenkinimo šurmulį… Gaila, kad šio kreipimosi, dažnai prisidengdami katalikybės šūkiais, nepaiso dabartiniai lenkų tomaševskininkai, keldami tai pačiai Valstybei, kurioje jos duoną valgo, vis nesiliaujančius reikalavimus, siekdami raižyti užmaskuotu, o kartais jau lyg visai nepridengtu autonominiu peiliu jos kūną, silpninti valstybinės kalbos autoritetą, mažinti jos vartojimo erdvę, pažeisti mūsų raidyną.

Kitų mėnesių puslapiuose pro akis praslenka Jono Pauliaus II paminklai Kalesninkų, Naujosios Vilnios Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės, Šiaulių Šv. Ignaco, Kalvelių bažnyčių šventoriuose, Kauno Santakos parke ir Šiluvoje, Atminimo lenta prie Aušros Vartų… Labai įdomus gruodžio mėn. lape pateiktas skulptoriaus Juozapo Jakšto sukurtas Jono Pauliaus II kryžius Vilniaus Apaštališkosios nunciatūros kieme. Čia vaizduojamas ne prikaltas prie kryžiaus, o prie jo kryžmos stovintis prisikėlęs Kristus. Kaip ir per kryžių, per savo kančios auką prisikėlusi arba beprisikelianti Lietuva…

Kalendoriaus puslapių dienų skiltelėse pažymėtos valstybinės ir religinės šventės, šventųjų vardai. Norėtume pageidauti, kad kitų metų kalendoriaus skiltyse būtų pažymėti ir tautiniai vardai.

Visi pasidžiaugėme kalendoriaus „Šventasis popiežius Lietuvoje“ sutiktuvėmis, susitikimo su garbinguoju Šiaulių vyskupu Eugenijum Bartuliu susitikimo švente, jo kūrybinio darbo vaisiais ir patriotine veikla. Susitikimą gražiai paįvairino savo vadovavusiu intarpų žodžiu minėta aktorė D. Kazragytė, Nijolės Jautakienės vadovaujamo mergaičių vokalinio ansamblio „Pastoralė“ pagiedotos giesmės, bendru šiltu rankų susikibimu – krikščioniškos vienybės simboliu nuaidėjusi Kristaus pašlovinimo giesmė.

Dalyvavę šioje susitikimo šventėje Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, LS Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas ir LS Kauno skyriaus etikos komisijos pirmininkė Aldona Grigaitienė vyskupui Eugenijui Bartuliui už nuopelnus keliant žmonių dvasingumą ir savo kilniais darbais stiprinant Lietuvos valstybingumą įteikė Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus jubiliejinį Padėkos raštą.

Apžvelgus šio susitikimo šventę, norisi dar pacituoti Šventojo Tėvo kalbos inteligentijai Vilniaus universiteto Šv. Jono bažnyčioje baigiamuosius žodžius: Nebijokite, Bičiuliai, atverti durų Kristui. Jis pažįsta žmogaus širdį ir moka atsakyti į skaudžiausius jo nerimo klausimus. Jis kviečia mus kartu darbuotis ir kurti tikrai laisvą, vieningą žmoniją. Išgirskime tai – kiekvienas savo darbo nors ir maža dalele prisidėkime stiprinant Lietuvos valstybę, jos kuriamąsias jėgas, jos žmonių vieningumą, Tikėjimą, Meilę ir Viltį.

Nuotraukose: Sutiktuvių metu